Ar jūs taip pat mėgstate skaityti, kaip ir aš?
Tikiuosi, kad taip, nes ši informacija bus įdomi tik tikriems skaitymo mėgėjams.
Aš, pavyzdžiui, skaitau nuolat, nuo pat vaikystės, kiek save pamenu.
O kiek nepamenu, man skaitė. Išmokau skaityti būdamas penkerių metų ir per trumpą laiką perskaičiau visas namuose buvusias knygas (o jų namuose buvo tris didžiulės spintos, keturios papildomos lentynos ir du paloviai) įskaitant kulinarinę ir techninę literatūrą. Daugumos to, ką perskaičiau, net nesupratau, bet tai manęs nesustabdė.
Laimei, mano močiutė, kuri pati turėjo tik keturių klasių išsilavinimą, visapusiškai palaikė mano pomėgį.
Ji naudojosi visais savo plačiais ryšiais ir pažintimis (taip taip, tais laikais neužteko vien pinigų) ir beveik kasdien atnešdavo namo po naują knygą, o kartais ir visą kūrinių rinkinį! O mano nenuginčijamos favoritės buvo nuotykių bei istorinės knygos.
Tačiau jei kas nors būtų pasakęs, kad tapsiu rašytoju, būčiau pasijuokęs.
Viena yra jaukiai įsitaisyti fotelyje su puodeliu stiprios arbatos, o visai kas kita – sėdėti priešais kompiuterio ekraną ir skausmingai bandyti parašyti kokią nors protingą frazę. Juk rašytojas, mano supratimu, yra labai išsilavinęs, išmintingas, daug ką suprantantis ir didelę gyvenimo patirtį sukaupęs žmogus.
Taigi rašymas tikrai ne man.
Niekas manęs neprivers nieko rašyti.
Niekada.
Verčiau jau išvyksiu už poliarinio rato, nei bandysiu ką nors rašyti!
Ir niekada gyvenime neketinu keliauti už poliarinio rato. Ten šalta, o aš šalčio nekenčiu. Man patinka šiluma.
Bet vieną dieną viskas pasikeitė. Mums su žmona gimė mergaitės. Dvynukės.
Ir taip jau išėjo, kad jos labai mėgsta skaityti. Tiksliau, joms patinka klausytis pasakų.
Taigi, kuomet visos namuose buvusios pasakos baigėsi, jos pareikalavo, kad tėtis parašytų jiems pasaką. Naują pasaką. Ir pasiteisinimai dėl patirties, išsilavinimo stokos ir panašiai, nepadėjo. Jos tvirtino, kad mano žinių daugiau nei pakanka. Ir taip jau atsitiko, kad man geriausiai sekasi rašyti apie vienaragius, princus, princeses, miegančias rupūžes ir superherojus ....
Kas gali būti blogiau nei nuvilti savo vaiką? Taigi, parašiau pasaką. Tikriausiai ne paskutinę. Vaikams ji patiko. Joje yra visko, kas taip miela mažam žmogui, o kartu ir viena- kita pamokanti istorija, kuri, esu tikras, patiks ir tėvams. Tikiuosi, patiks ir Jums.
Ir taip- Kalėdų Senelį ir jo elnius Laplandijoje mes jau aplankėme. Ir žinote, man patiko!
🍇Ką ėda drakonai?
🐰Kaip atrodo Kiškių miestas?
🌛Kaip užmigti, jeigu bijai?
Ji skirta vaikams, bet patiks ir tėvams.
Skaitytojai kartu su mergaitėmis mokosi draugauti, dalintis, bendradarbiauti, kurti, pažinti savo emocijas, įveikti stresą, taikiai spręsti ginčus.
Mažieji kviečiami įsitraukti į kūrybą, lavinti vaizduotę, siūlyti idėjas, spalvinti, rašyti, skaičiuoti.
Knygoje yra interaktyvių elementų, padedančių lavinti susikaupimą, dėmesingumą, smulkiąją motoriką, susipažinti su skaičiais.
Dailios iliustracijos lavina vaikų fantaziją, pastabumą, meninį ir estetinį pojūtį.
Autorius tikisi, kad knygelė bus ne tik smagi ir naudinga, bet ir paskatins vaikus kurti savo pasakas!
📖Jūsų laukia charizmatiški veikėjai ir įdomūs pasakojimai;
🐲Drakono maitinimo užduotis;
🐇Kiškių miestas;
🐾Galimybė sukurti savo personažą ir galbūt pamatyti jį vienoje iš sekančių istorijų;
📐Matematinės užduotėlės (labai labai lengvos, pažadame😊);
🧁Smaližių miestas ir dar daug įdomybių!
✨Kuomet visos Tėčio istorijos bus perskaitytos, galėsite remiantis nuostabiomis iliustracijomis sugalvoti ir papasakoti Savo istorijas!
Prasmingo ir smagaus laiko su vaikais!